žliuõbti, -ia, -ė
1. žliobti 1: Kad taũ vilkai, pripuola [karvės prie dobilų] ir žliuõbia. Šuva žliuõbia tik žarijas.
2. turkšti: Tik suleisti [ančiukai] sumerkė snapus į vandenį ir kaip vėtyklėmis ėmė žliuobti maurus.
3. žliobti
5.
išžliuõbti, -ia, ìšžliuobė. išžliobti: Nu ir ìšžliuobė kiaulė tą visą putrą.
prižliuõbti, -ia, prìžliuobė
1. prižliobti
1.
2. sunkiai ką padaryti, padirbti: Nunešė į svirną vienintelę priverptą prižliuobtą špūlę ir įdėjo į aruodą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.