kìpis (ķipis).
1. nedidelis medinis indas su rankena vandeniui pilti iš vieno indo į kitą, burnai prausti, šunims lakinti, veršiams girdyti, seniau karvėms milžti ir kitiems reikalams: Paduok kìpį, aš noru vandens iš katilo pasisemti. Padavė kìpį su vandeniu rankoms nusiplauti. Visi pasigaudė pirtė [je] kipiùs, o mun ir nebliko. Veršiams girdyti ir šunims lakinti buvo kìpiai. Pripilk pilną kìpį viralo ir nunešk margiuo. Padėk tą šunies lakinamąjį kìpį į vietą. Kam to viedro: su kipiù veršeliams gali nešti. Į kipẽlį karvę melžia. Į kìpį supylė pieną anoji. į šį indą telpantis kiekis: Jis čielą kipį vandens išgėrė. Užmesk ant krosnies kokį kìpį garo. Seniau liuobam po dideliausį kìpį pieno gauti iš vienos karvės.
2. medinis, į dugną platesnis, su dangteliu indas (ppr. sviestui laikyti): Sūdas del sviesto nuo keturių lig aštuonių gorčių vadinas kìpis. Medaus šiemet tris kipiùs pripylėm, o sviesto tik vieną kipelį teprisidėjome. Pridėjo pilną kìpį sviesto. Padaryk man dvijų gorčių kìpį. Pora kipių sviesto senėjo rūsyje neparduotų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.