.
kul̃bė (kolba, Kolbe). kùlbė.
1. nupjautas rąsto gabalas: Negaliu kapoti malkų – labai menka kul̃bė. Bekapodamas malkas ir kulbę suskaldė. Įkirsk kirvį į kulbę. Dėdė Silvestras atsisėdo atgal prieš ugnį ant kulbės. Pasidėk kul̃bę ir kapok virbus. Senelė jau sėdi savo priprastoje vietoje – ant kulbelės šalia krosnies. Kap an kul̃bės sėdi, tai šokt neveda. Sėsk, diedule, nor an kulbẽlės. Stubelėj nieko nėr: tušti puodai, kulbė, an kulbės mėsa, lopeta ir kirvis. Stovi aržuolinė kulbė ir kirvis inkirstas in ją. Gaspadinė kap kul̃bė – tiek paritus, tiek pastačius. Tris senes antis kaip kulbes nuvilkau (nunešiau) . Ji jau turbūt ir liks tokia kulbùkė.
2. kūlė, plūktuvas.
3. (šautuvo) drūtgalys, buožė: Šautuvo kùlbė. Mažai bejautė [Ignis] dargi sargybos kulbių kumščiojimus, kuriais buvo verčiamas prie tvarkos. Pavažiav [o] galą, davė muškietos kulbe tam ponui in galvą ir užmušė. Sargybinis barkšterėjo jam su kulbe į pašonę.
5. trinkelė, pririšama ganomai kiaulei po kaklu.
6. prietaisas ilgiems rąstams vežti vežimu ar rogėmis: Ryt nevažiuosiu, ba sulaužiau kulbès. Ant rogių uždėk kulbę – reikia atvežti rąstai.
7. rogių dalis (ant rogių stipinų uždėtas skersinis, balžienas).
8. kulba 1: Pakinkyk roges su kulbėm. Pirmiau uždėk kulbes, tada užkalsi užkalą. Uždėk kulbę – bus geriau atsisėst. Ant kulbės užsikabinęs (ant rogių krašto atsisėdęs, pasikabinęs), parvažiavau. Jei važiuosi į miestą, tai užsidėk ant rogių kulbes.
9. rogių stipinas: Važiuojant nuo kalno, kai virtau, tai net dvi kulbès sulaužiau. Rogių kulbės uosinės.
10. kelminis, stuobrinis avilys: Laiko bites kùlbėse.
neĩ prieg kul̃bei visai (nėra): Pinigų – (nėr) nei prieg kulbei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.