paralius

parãlius.

1. paralis: Tave parãlius užtiks, paims girtą. Paralius metė jįjį ir pusę atėmė. Tau kas, ar paralius trenkė?! O kad tave būtų paralius paėmęs, nekaip pas mane jauną atėjęs!

2. velnias, nelabasis: Eik nestovėjęs, paraliau! O tu, paraliaus snuki! Kad tave parãlius! Kad jį parãliai paimtų, koks greitas! Och juos parãliai, kokias abares užstatė! Po paraliais, ar aitvaras jam to pinigo tiek prineša! Po parãliais, numečiau virbalą į žabus, neberasiu. Toks gi vyras, po paraliais! Neatsargiai pasielgė, po šimts paralių! Pas mane šilta – po parãlių! Tas pats parãlius (ne geriau) ir tę. O parãliai jį žino, kur jis išėjo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paralius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv