pritrešti

trèšti, trę̃šta (trẽša. treñša. treñšta), trẽšo (trę̃šo. trẽšė). tręšti.

1. pamažu pūti, trūnyti, dūlėti, gesti: Malkos trę̃šta lietuje. Trešo jau tavo rąstas. Medis treñša, supuvęs gatavai. Triūšta tai skuduras, o trę̃šta medis a lenta kokia. Aš jau žiūriu, kad tos malkos treštè trę̃šta. Nešąlanti žemė daugiau tręšta. Treñšta stovėdami rūbai – reikia vėdaut. Mažai buvo obūlių, bet ir tie patys pradėjo trèšti. Šiokį rudenį bulvės baisiai trę̃šta. Nesėk bulbių į šlapią vietą, – treñša augdamos. Grebėstai tręšta ir kartais krinta žemyn. Lavonas jau trę̃šta. Taip ir trešo Juodžiaus Kelmas čia pat vietoje. Apatiniosios [sankritos] puvo į žemę smegdamos, o viršuojos trešo kita kitą sluoguodamos. Auga ant žeme plika pakalnėse krūmingose, ūksmingose ir ant medžiais trenšančiais. Būvis pačių garlaivių pradėjo trešti. triušti: Karaliai pešas, žmonių plaukai tręša. Kada karaliai vienas kitą peša, tai jų padonų plaukai treša.

2. darytis miltingam, minkštam (nokstant): Obuoliai, kriaušės trę̃šta. Obuoliai šiene supilti tręšta, t. y. eina į minkštumą.

3. senti, silpnėti dėl senatvės: Jau tas žmogelis seniai trę̃šta.
aptrèšti.

1. kiek apdūlėti, apipūti, aptrūnyti: Aptrẽšę lauželiai. Tas medis greitai aptrẽšo, t. y. apipuvo. Iš aptrẽšusių rąstų trobą pastatė. Sienos rąstai jau aptrẽšo. Sukriauni tošis į krūvą ir palauki, kol anos aptrę̃šta. Malkos aptrẽšusios, tai pelenų daugiau. Pradėjo aptrèšti ta muno trobalelė. Kaulai buvo aptrẽšę, pasmirdę buvo. Vaisiai bekabodami ant medžio aptrẽšo. Medžio viena pusė buvo aptrẽšus. Pakol kiškis neaptręšta, ponai nevalgo jo. Šulinio rentinys jau aptrešęs. Jie pažįsta aptrešusių šiaudų ir pagadoj gautų dobelų vertybę.

2. kiek paminkštėti nokstant, apnokti: Tie obūlai, kol nėra aptrẽšę, yra neskani.
atitrèšti. padaryti, kad atšoktų: Žievė jau attrešta.
įtrèšti.

1. patrešti, įpūti, įdūlėti: Sausai įtrẽšusių [bulvių kasdamas] randi – sėklai užteks. Pūva tie obuoliai, kitas jau įtrẽšęs.

2. įsenti, iškaršti: Jų tėvulis jau buvo į pusę įtrẽšęs.
ištrèšti.

1. sutrešti, supūti, sutrūnyti: Čia ištrẽšo tvora. Ištrešo kiaulės taukai. Ištrẽšus, tokia gera jau būt [žemė],
ale nežydžia bulvės. Ištrešusių, pernykščių lapų kvapas.

2. tręštant, pūvant pasidaryti skylei, išpūti, ištrūnyti: Jei tik medy nors ir menka drevikė atsirado, tai nuo lietaus ištrę̃šta didelė drevė. Ištręšta medžiu [i] vidurys, ir prasikala te genys skylę.

3. suminkštėti nokstant: Obuoliai jau ištrẽšo, t. y. išminkštėjo. Ištręšta pusėj liepos [kriaušė] ir veikiai sutręšta. Ištrešdamas [kriaušės vaisius] pagelsta ir į saulę pasirausvina. Džiovina pačius obūlus ištrešusius.
nutrèšti. sudūlėti, nutrūnyti, nupūti: Šaka, šmotas medžio nutrẽšo greit.
patrèšti.

1. kiek aptrešti, papūti, apipūti, aptrūnyti: Patrẽšęs balkis, patrẽšusi dantis. Tavo rąstas patrẽšo beguledamas. Kas patrẽšęs, tas patrẽšėlis. Patreñša medis i virsta. Patrẽšę linai yra be tvermės: dirvo [je] parsistovėję. Pastova [siūlai] i patreñša. Šiaudai buvo patrẽšę, anų gyvoliai nebgalėjo ėsti. Ratam atėjo laikas i sulūžo, jeigu buvo patrẽšę. Šitokio medžio patrẽšo! Par vasarą jau patrẽšo medžiai. Plaki ugnį, o ji pasislepia samanose, patrešusiuose spygliuose. Laukai kvepia patrešusiom bulvių virkštėm. Jei grūdas kviečio ingi žemę pultų ir nepatreštų, tada pasiliekt vienas. Kožnas teipag geras medis atneša gerus vaisius, o piktas (patrešęs) medis atneša piktus vaisius,. Iš visa ko jau matyti, kad vadinamieji pilioriai patrešo, – tarė Ragutis. Tu dūšios mano nepaliksi pekloje, nei duosi š [v] entamujam tavam patrešti.

2. paminkštėti nokstant: Patręšusi kriaušė. Kai patrėš [obuoliai],
bus gardesni. Žinai, ka patrẽšęs [obuolys] visada skanesnis y [ra],
minkštesnis. Padėsu [kriaušes] patrèšti: da nė [ra] geros, – kietos. Nedaug patrešę [kriaušės] man gardžios. Syvai nuo tikrai gerai išnokusių ir jau gerai patrešusių obuolių yra labai gera priprova prieš didžiausį vidurių užsikimšimą.

3. pasenėti, iškaršėti: Žiūriuos – ir Povilas jau patrẽšęs, nebe jauniškė. Čia jaunų gi nėr – visi patrẽšę.
pértrešti. smarkiai, visiškai sutrešti, supūti: Pértrešęs mėšlas.
pritrèšti.

1. aptrešti, pripūti, pritrūnyti: Jau pritrėšus, pripuvus [stuba]. Tas medis pritrẽšęs, pripuvęs, tai ir auga pintys. Pritrẽšęs čia obalys.

2. prisikaupti puvenų: Pritrėšo mėšlo. Pritrėšo gerõs žemės. Vieta slėsna, pritvinkusi drėgmės, pripuvusi, pritrešusi iki juodumo, visa užėjusi vešliu žalumu.

3. prinokti: [Kriaušės] žievė plyna, šviesiai žalia, kad pritręša, pagelsta.

4. pasenėti: Ji jau pritrẽšus.
sutrèšti.

1. supūti, sutrūnyti, sudūlėti: Skepeta visai sutrẽšusi. Ištręšta pusėj liepos [kriaušės] ir veikiai sutręšta. Ma [n] roputės jau sutrẽšusios. Nėra kirmėlių, bet sutrẽšęs [baravykas]. Kaži kaip nevykusi buvo statyta [troba],
buvo sutrẽšusi šmotą. Pastovėjo per vasarą su žieve [rąstas] – sutrẽšo. Rąstai nauji, tik lauke begulėdami sutrẽšo. Tos šakutės sutrẽšusios, lūžta. Beržinis [pagalys],
jei sausai – sausai, o jei kiek šiapias – tuoj sutręšta. Šlapias medis veikiai sutręšta. Kol neapdengiat medžių, gal norit, kad sutrèšt. Iš tokių sutrẽšusių kelmų nebus jokios šilumos. Seniai mes čia statėm šitą pirčią – ir po langais sutrẽšo. Kokis tę jau gyvenimas buvo: pirkelės sutrẽšę, susmegę suvis žemėn. Sutreñšta stovėdami rūbai. Ta bliuska sutrẽšus: motina penkis metus nešiojo, aš trečias metas vilkiu. Rūbus vainosu po žemėm ažukasėm, atkasę radom sutrẽšusius. Medinašio vežimo ašis tepdavo sutrẽšusiomis lepšėmis. Jau jos i kauleliai sutrẽšę. Jos. stogas sutrešęs ir susmukęs. Šiaudai sutrupa, sùtreša. Kai tik pamatysite, kad ražienos ar mėšlas sutręšę, tuojau arimas reikia nuakėti. Medžiai ant plecių sutrešo, ir kupčiai prapuldė savo turtą. Medinės trobos, kur pastatytos buvo, sutrešo, supuvo ir išnyko per metų metus. Taip nusiduos sūdnoje dienoje, kad visi sutrešusieji kūnai tą macę Dievo žodžio pajus. [Viešpatystės] Azijoje su čėsu galutinai sutrešo.

2. sunokti, suminkštėti: Jau ne tik sutrẽšęs [obuolys],
ale i supuvęs. Mažytės sutrẽšusios grūšikės man labai gardžios. Reik rinkti obūlus ir trešinti jus, ir kad jie būtinai sutreš, išimloti rankomis grūdus. Laukinės kriaušės tik šalnos pakąstos sutrešdavo ir pasidarydavo valgomos.

3. sudribti, suglebti, sukriošti: Vieną vaiką boba pagimdė – ir sutrẽšo kai griūšė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pritresti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>trèšti, </b>trę̃šta (trẽša. treñša. treñšta), trẽšo (trę̃šo. trẽšė). tręšti. <br/>1. <span class="explanation">pamažu pūti, trūnyti, dūlėti, gesti: </span> Malkos trę̃šta lietuje. Trešo jau tavo rąstas. Medis treñša, supuvęs gatavai. Triūšta tai skuduras, o trę̃šta medis a lenta kokia. Aš jau žiūriu, kad tos malkos treštè trę̃šta. Nešąlanti žemė daugiau tręšta. Treñšta stovėdami rūbai – reikia vėdaut. Mažai buvo obūlių, bet ir tie patys pradėjo trèšti. Šiokį rudenį bulvės baisiai trę̃šta. Nesėk bulbių į šlapią vietą, – treñša augdamos. Grebėstai tręšta ir kartais krinta žemyn. Lavonas jau trę̃šta. Taip ir trešo Juodžiaus Kelmas čia pat vietoje. Apatiniosios [sankritos] puvo į žemę smegdamos, o viršuojos trešo kita kitą sluoguodamos. Auga ant žeme plika pakalnėse krūmingose, ūksmingose ir ant medžiais trenšančiais. Būvis pačių garlaivių pradėjo trešti. <span class="explanation">triušti: </span> Karaliai pešas, žmonių plaukai tręša. Kada karaliai vienas kitą peša, tai jų padonų plaukai treša. <br/>2. <span class="explanation">darytis miltingam, minkštam (nokstant): </span> Obuoliai, kriaušės trę̃šta. Obuoliai šiene supilti tręšta, t. y. eina į minkštumą. <br/>3. <span class="explanation">senti, silpnėti dėl senatvės: </span> Jau tas žmogelis seniai trę̃šta. <br/><b>aptrèšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek apdūlėti, apipūti, aptrūnyti: </span> Aptrẽšę lauželiai. Tas medis greitai aptrẽšo, t. y. apipuvo. Iš aptrẽšusių rąstų trobą pastatė. Sienos rąstai jau aptrẽšo. Sukriauni tošis į krūvą ir palauki, kol anos aptrę̃šta. Malkos aptrẽšusios, tai pelenų daugiau. Pradėjo aptrèšti ta muno trobalelė. Kaulai buvo aptrẽšę, pasmirdę buvo. Vaisiai bekabodami ant medžio aptrẽšo. Medžio viena pusė buvo aptrẽšus. Pakol kiškis neaptręšta, ponai nevalgo jo. Šulinio rentinys jau aptrešęs. Jie pažįsta aptrešusių šiaudų ir pagadoj gautų dobelų vertybę. <br/>2. <span class="explanation">kiek paminkštėti nokstant, apnokti: </span> Tie obūlai, kol nėra aptrẽšę, yra neskani. <br/><b>atitrèšti</b>. <span class="explanation">padaryti, kad atšoktų: </span> Žievė jau attrešta. <br/><b>įtrèšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">patrešti, įpūti, įdūlėti: </span> Sausai įtrẽšusių [bulvių kasdamas] randi – sėklai užteks. Pūva tie obuoliai, kitas jau įtrẽšęs. <br/>2. <span class="explanation">įsenti, iškaršti: </span> Jų tėvulis jau buvo į pusę įtrẽšęs. <br/><b>ištrèšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sutrešti, supūti, sutrūnyti: </span> Čia ištrẽšo tvora. Ištrešo kiaulės taukai. Ištrẽšus, tokia gera jau būt [žemė], ale nežydžia bulvės. Ištrešusių, pernykščių lapų kvapas. <br/>2. <span class="explanation">tręštant, pūvant pasidaryti skylei, išpūti, ištrūnyti: </span> Jei tik medy nors ir menka drevikė atsirado, tai nuo lietaus ištrę̃šta didelė drevė. Ištręšta medžiu [i] vidurys, ir prasikala te genys skylę. <br/>3. <span class="explanation">suminkštėti nokstant: </span> Obuoliai jau ištrẽšo, t. y. išminkštėjo. Ištręšta pusėj liepos [kriaušė] ir veikiai sutręšta. Ištrešdamas [kriaušės vaisius] pagelsta ir į saulę pasirausvina. Džiovina pačius obūlus ištrešusius. <br/><b>nutrèšti</b>. <span class="explanation">sudūlėti, nutrūnyti, nupūti: </span> Šaka, šmotas medžio nutrẽšo greit. <br/><b>patrèšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek aptrešti, papūti, apipūti, aptrūnyti: </span> Patrẽšęs balkis, patrẽšusi dantis. Tavo rąstas patrẽšo beguledamas. Kas patrẽšęs, tas patrẽšėlis. Patreñša medis i virsta. Patrẽšę linai yra be tvermės: dirvo [je] parsistovėję. Pastova [siūlai] i patreñša. Šiaudai buvo patrẽšę, anų gyvoliai nebgalėjo ėsti. Ratam atėjo laikas i sulūžo, jeigu buvo patrẽšę. Šitokio medžio patrẽšo! Par vasarą jau patrẽšo medžiai. Plaki ugnį, o ji pasislepia samanose, patrešusiuose spygliuose. Laukai kvepia patrešusiom bulvių virkštėm. Jei grūdas kviečio ingi žemę pultų ir nepatreštų, tada pasiliekt vienas. Kožnas teipag geras medis atneša gerus vaisius, o piktas (patrešęs) medis atneša piktus vaisius,. Iš visa ko jau matyti, kad vadinamieji pilioriai patrešo, – tarė Ragutis. Tu dūšios mano nepaliksi pekloje, nei duosi š [v] entamujam tavam patrešti. <br/>2. <span class="explanation">paminkštėti nokstant: </span> Patręšusi kriaušė. Kai patrėš [obuoliai], bus gardesni. Žinai, ka patrẽšęs [obuolys] visada skanesnis y [ra], minkštesnis. Padėsu [kriaušes] patrèšti: da nė [ra] geros, – kietos. Nedaug patrešę [kriaušės] man gardžios. Syvai nuo tikrai gerai išnokusių ir jau gerai patrešusių obuolių yra labai gera priprova prieš didžiausį vidurių užsikimšimą. <br/>3. <span class="explanation">pasenėti, iškaršėti: </span> Žiūriuos – ir Povilas jau patrẽšęs, nebe jauniškė. Čia jaunų gi nėr – visi patrẽšę. <br/><b>pértrešti</b>. <span class="explanation">smarkiai, visiškai sutrešti, supūti: </span> Pértrešęs mėšlas. <br/><b>pritrèšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aptrešti, pripūti, pritrūnyti: </span> Jau pritrėšus, pripuvus [stuba]. Tas medis pritrẽšęs, pripuvęs, tai ir auga pintys. Pritrẽšęs čia obalys. <br/>2. <span class="explanation">prisikaupti puvenų: </span> Pritrėšo mėšlo. Pritrėšo gerõs žemės. Vieta slėsna, pritvinkusi drėgmės, pripuvusi, pritrešusi iki juodumo, visa užėjusi vešliu žalumu. <br/>3. <span class="explanation">prinokti: </span> [Kriaušės] žievė plyna, šviesiai žalia, kad pritręša, pagelsta. <br/>4. <span class="explanation">pasenėti: </span> Ji jau pritrẽšus. <br/><b>sutrèšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">supūti, sutrūnyti, sudūlėti: </span> Skepeta visai sutrẽšusi. Ištręšta pusėj liepos [kriaušės] ir veikiai sutręšta. Ma [n] roputės jau sutrẽšusios. Nėra kirmėlių, bet sutrẽšęs [baravykas]. Kaži kaip nevykusi buvo statyta [troba], buvo sutrẽšusi šmotą. Pastovėjo per vasarą su žieve [rąstas] – sutrẽšo. Rąstai nauji, tik lauke begulėdami sutrẽšo. Tos šakutės sutrẽšusios, lūžta. Beržinis [pagalys], jei sausai – sausai, o jei kiek šiapias – tuoj sutręšta. Šlapias medis veikiai sutręšta. Kol neapdengiat medžių, gal norit, kad sutrèšt. Iš tokių sutrẽšusių kelmų nebus jokios šilumos. Seniai mes čia statėm šitą pirčią – ir po langais sutrẽšo. Kokis tę jau gyvenimas buvo: pirkelės sutrẽšę, susmegę suvis žemėn. Sutreñšta stovėdami rūbai. Ta bliuska sutrẽšus: motina penkis metus nešiojo, aš trečias metas vilkiu. Rūbus vainosu po žemėm ažukasėm, atkasę radom sutrẽšusius. Medinašio vežimo ašis tepdavo sutrẽšusiomis lepšėmis. Jau jos i kauleliai sutrẽšę. Jos. stogas sutrešęs ir susmukęs. Šiaudai sutrupa, sùtreša. Kai tik pamatysite, kad ražienos ar mėšlas sutręšę, tuojau arimas reikia nuakėti. Medžiai ant plecių sutrešo, ir kupčiai prapuldė savo turtą. Medinės trobos, kur pastatytos buvo, sutrešo, supuvo ir išnyko per metų metus. Taip nusiduos sūdnoje dienoje, kad visi sutrešusieji kūnai tą macę Dievo žodžio pajus. [Viešpatystės] Azijoje su čėsu galutinai sutrešo. <br/>2. <span class="explanation">sunokti, suminkštėti: </span> Jau ne tik sutrẽšęs [obuolys], ale i supuvęs. Mažytės sutrẽšusios grūšikės man labai gardžios. Reik rinkti obūlus ir trešinti jus, ir kad jie būtinai sutreš, išimloti rankomis grūdus. Laukinės kriaušės tik šalnos pakąstos sutrešdavo ir pasidarydavo valgomos. <br/>3. <span class="explanation">sudribti, suglebti, sukriošti: </span> Vieną vaiką boba pagimdė – ir sutrẽšo kai griūšė.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.