roda

.
rodà (paдa, rada). róda.

1. patarimas: Rodą gavau, t. y. man parodė, ką dirbti. Duok rõdą, ką man daryti. Eisiu an daktarą, vis duos kokią rõdą. Vaikeli, visuomet senesnio žmogaus rõdos pasiklausk. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat. Ir jam lyg truputį pasidavė per širdį, jog rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios. Ir duosiu rodą, id stotumb rodoj. Vyras klausytų mielai jos rõdos. O minios žmonių klausė jo rodos. Padėkavojo jis tam senukui už gražią rodą. Davė rõdą, kaip gyvent. Miela motinele, paduok man rodẽlę. Kur neklauso žmonių rodos, tas visados klysta. Suvažiavo pajauniukai, visi rodas duoda, tik nežino, kurgi mūsų sesutę išduoda. Eisiu … pas seną matušę rodõs paklausyt. Aš tau duosiu rodą, tik tu neik į sodą. Su rodà i tėvą geriau pešti. Kito rõdos klausyk, al’ nė savosios nepamesk. Kitiems rodàs duoda, o sau neištenka. Tu tep in rõdą kap šuva in parodą. Velnias bėdą, Dievas rodą. Greita roda auksu kaustyta. Gera roda brangiau už pinigus. Tai a kito rodà gyvensi? Nepaniekink geros rodos. Kaip ubagas maldoms, rõdoms ir eita.

2. pasitarimas, sueiga: Kaimynai suejo į rodą, kur užvarą tverti, tiltą statyti. Visi ėjo pas juos ant rodos. Atstojo farizeušai, suėjos rõdona, idant jį sugautų kalboje. Rodoje šventųjų ir surinkime. Vyriausi kunigai turėjo rodą su vyresniais ir mokytais rašte ir cielą sueigą. Sveiki, vyrukai! Skalsios rodos (sėkmingai tartis) ! Gerą rõdą, vyrai! Skalsi rodà! – Prašom į rõdą. Kas čia per roda? Ar neisit namo?! taryba: Lenkų karaliaus taryba (roda). Užmanymas [= sumanymas] … šįmet bus svarstomas viešpatystės rodoje. Medicinos roda atnaujino uždraudimą vartoti žalią ir geltoną dažalą nudažymui valgomųjų daiktų. Aukščiausia roda anos liaudies visos.

3. šneka, pokalbis, pašnekesys: Dabar gali su pana i šnekėti, savo rõdą jau pradėkiat. Vedu rõdą vedam. Buvo toki rodà išejusi, ka tas brolis parejo. Anų rodà cielą pusę dienos užtruko. Kitas atejo i tą rõdą pariškadijo. Su pijoku nei rõdos, nei pasakos. Rõdos y [ra] tiek i tiek. Rodelę par vieną, o tabokelę katras sau. Ta ano rodãlė eita kaip ledu. Dėkuo už rodẽlę – nesupratau nė žodelio.

4. tvarka: Tėvai, eik, daryk rodą. Stogą vėjas apiplėšė – nėra jokios rõdos. Dãrai rõdą su boba! Nėr rodõs an šio svieto, ir viskas. Sakau, darykit rõdą – anys man gyvent neduoda. Dievas visokią piktą rodą ir valią lauž.

5. išeitis: Ė sakau, nėr jaugi rodõs. Abudu su tuo uošveliu mudu keikam aną, ir nebė [ra] rõdos. Kap sopa ažupenčiai, tai netgi rodų̃ nėra. Rodų̃ pristigo. Nėra bėdos be rodos. Bus bėda, bus ir rodà. Tu ir bėdoj, ir rodõj – kas per žmogaus gerumelis. išsigelbėjimas: Kap pradeda kapot blusos, tai nėr rodẽlės ažmigt. Kap pradema darbą, rodẽlės nėr (viską užmiršta, kol nebaigia) . Yr roda nuog gyvatės: įdėk bitę gyvą duonelėn minkštiman, praryk, ir tinimas nustoja.

6. būdas, priemonė: Aš nežinau, kokia rodà galėj [dingti]. Apsirgusį visokiom rodom gydo. Nebepakeliu kirvio nei kokia rodà. Jokia rodà nedaryčiau. Reikia daryt kokia rodà, be gali vaikas apžabalt.

7. reikalas, dalykas: Su vyrais vis geresnė rodà. Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį, bet užmeškok rodas tavo dėlei ano. Tasai buvo neprizvalijęs rõdosp ir veikalump jų. Tas ponas su laba roda – tiktai gydyk.

8. sumanymas, kėslas: Sugaudinase rodosu, kurias išdūmoja. Jų rodas visas tu žinai.
į rõdą eĩti

1. prasidėti (su kuo nors), draugauti: Nereik [ia] labai eĩti į rõdą su anoms. Ka aš su anuo mažai teinù į tą rõdą.

2. kalbėtis: Davatkos ant viršaus susilipusios, anos neĩta nė į kokią rõdą (nenori kalbėtis) .
rõdą braũkti (pabraũkti, pérbraukti.
subraũkti.
)

1. tartis, kalbėtis: Ponas nusivedė savo interesantus į sodną ir tenai, sugulę ant vejos, braukė rodą. Pryš sumą vyrai rodą braukė.

2. meiliai kalbėtis, bičiuliautis: Anudu brauka rodą susikliovę ir nor myluotis. Ana jauna dar, reik su ta ką norintais jau rõdą ten pabraũkti. Su Mikase rõdą braũka.
rodà kriñta (sukriñta.
kim̃ba.
) sutaria kalbėdami, turi daug kalbos: Su kitu teip kim̃ba rodà: pašnekėsi i tą, i tą. Su kitu vaikiu krim̃ta rodà, nu o su kitu taip kaip par kelmus kokius. Vedum nekrim̃ta rodà.
rodà ne rodà kad ir kaip nenorėdamas, nori nenori: Rodà ne rodà – turi eiti. Kai gerai [jį] prispyrėm, rodà ne rodà – turėjo užmokėt.
rõdos neràsti (negáuti) nesusitvarkyti: Rodõs negáuna su savo vaikais. Negali su juo rodõs ràst. Mane baigia laumė dusyt, ir jokią rodą su ja nerandu. Boba rodõs negáuna su teliais. Negáunu su ja rodõs.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'roda' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>rodà</b> (paдa, rada). róda. <br/>1. <span class="explanation">patarimas: </span> Rodą gavau, t. y. man parodė, ką dirbti. Duok rõdą, ką man daryti. Eisiu an daktarą, vis duos kokią rõdą. Vaikeli, visuomet senesnio žmogaus rõdos pasiklausk. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat. Ir jam lyg truputį pasidavė per širdį, jog rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios. Ir duosiu rodą, id stotumb rodoj. Vyras klausytų mielai jos rõdos. O minios žmonių klausė jo rodos. Padėkavojo jis tam senukui už gražią rodą. Davė rõdą, kaip gyvent. Miela motinele, paduok man rodẽlę. Kur neklauso žmonių rodos, tas visados klysta. Suvažiavo pajauniukai, visi rodas duoda, tik nežino, kurgi mūsų sesutę išduoda. Eisiu … pas seną matušę rodõs paklausyt. Aš tau duosiu rodą, tik tu neik į sodą. Su rodà i tėvą geriau pešti. Kito rõdos klausyk, al’ nė savosios nepamesk. Kitiems rodàs duoda, o sau neištenka. Tu tep in rõdą kap šuva in parodą. Velnias bėdą, Dievas rodą. Greita roda auksu kaustyta. Gera roda brangiau už pinigus. Tai a kito rodà gyvensi? Nepaniekink geros rodos. Kaip ubagas maldoms, rõdoms ir eita. <br/>2. <span class="explanation">pasitarimas, sueiga: </span> Kaimynai suejo į rodą, kur užvarą tverti, tiltą statyti. Visi ėjo pas juos ant rodos. Atstojo farizeušai, suėjos rõdona, idant jį sugautų kalboje. Rodoje šventųjų ir surinkime. Vyriausi kunigai turėjo rodą su vyresniais ir mokytais rašte ir cielą sueigą. Sveiki, vyrukai! Skalsios rodos <span class="explanation"> (sėkmingai tartis) </span> ! Gerą rõdą, vyrai! Skalsi rodà! – Prašom į rõdą. Kas čia per roda? Ar neisit namo?! <span class="explanation">taryba: </span> Lenkų karaliaus taryba (roda). Užmanymas [= sumanymas] … šįmet bus svarstomas viešpatystės rodoje. Medicinos roda atnaujino uždraudimą vartoti žalią ir geltoną dažalą nudažymui valgomųjų daiktų. Aukščiausia roda anos liaudies visos. <br/>3. <span class="explanation">šneka, pokalbis, pašnekesys: </span> Dabar gali su pana i šnekėti, savo rõdą jau pradėkiat. Vedu rõdą vedam. Buvo toki rodà išejusi, ka tas brolis parejo. Anų rodà cielą pusę dienos užtruko. Kitas atejo i tą rõdą pariškadijo. Su pijoku nei rõdos, nei pasakos. Rõdos y [ra] tiek i tiek. Rodelę par vieną, o tabokelę katras sau. Ta ano rodãlė eita kaip ledu. Dėkuo už rodẽlę – nesupratau nė žodelio. <br/>4. <span class="explanation">tvarka: </span> Tėvai, eik, daryk rodą. Stogą vėjas apiplėšė – nėra jokios rõdos. Dãrai rõdą su boba! Nėr rodõs an šio svieto, ir viskas. Sakau, darykit rõdą – anys man gyvent neduoda. Dievas visokią piktą rodą ir valią lauž. <br/>5. <span class="explanation">išeitis: </span> Ė sakau, nėr jaugi rodõs. Abudu su tuo uošveliu mudu keikam aną, ir nebė [ra] rõdos. Kap sopa ažupenčiai, tai netgi rodų̃ nėra. Rodų̃ pristigo. Nėra bėdos be rodos. Bus bėda, bus ir rodà. Tu ir bėdoj, ir rodõj – kas per žmogaus gerumelis. <span class="explanation">išsigelbėjimas: </span> Kap pradeda kapot blusos, tai nėr rodẽlės ažmigt. Kap pradema darbą, rodẽlės nėr <span class="explanation"> (viską užmiršta, kol nebaigia) </span>. Yr roda nuog gyvatės: įdėk bitę gyvą duonelėn minkštiman, praryk, ir tinimas nustoja. <br/>6. <span class="explanation">būdas, priemonė: </span> Aš nežinau, kokia rodà galėj [dingti]. Apsirgusį visokiom rodom gydo. Nebepakeliu kirvio nei kokia rodà. Jokia rodà nedaryčiau. Reikia daryt kokia rodà, be gali vaikas apžabalt. <br/>7. <span class="explanation">reikalas, dalykas: </span> Su vyrais vis geresnė rodà. Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį, bet užmeškok rodas tavo dėlei ano. Tasai buvo neprizvalijęs rõdosp ir veikalump jų. Tas ponas su laba roda – tiktai gydyk. <br/>8. <span class="explanation">sumanymas, kėslas: </span> Sugaudinase rodosu, kurias išdūmoja. Jų rodas visas tu žinai. <br/><b> į rõdą eĩti</b><br/>1. <span class="explanation">prasidėti (su kuo nors), draugauti: </span> Nereik [ia] labai eĩti į rõdą su anoms. Ka aš su anuo mažai teinù į tą rõdą. <br/>2. <span class="explanation">kalbėtis: </span> Davatkos ant viršaus susilipusios, anos neĩta nė į kokią rõdą <span class="explanation"> (nenori kalbėtis) </span>. <br/><b>rõdą braũkti (pabraũkti, pérbraukti</b>. <br/><b>subraũkti</b>. <br/><b>) </b></b><br/>1. <span class="explanation">tartis, kalbėtis: </span> Ponas nusivedė savo interesantus į sodną ir tenai, sugulę ant vejos, braukė rodą. Pryš sumą vyrai rodą braukė. <br/>2. <span class="explanation">meiliai kalbėtis, bičiuliautis: </span> Anudu brauka rodą susikliovę ir nor myluotis. Ana jauna dar, reik su ta ką norintais jau rõdą ten pabraũkti. Su Mikase rõdą braũka. <br/><b>rodà</b> kriñta (sukriñta. <br/><b>kim̃ba</b>. <br/><b>) </b></b> <span class="explanation">sutaria kalbėdami, turi daug kalbos: </span> Su kitu teip kim̃ba rodà: pašnekėsi i tą, i tą. Su kitu vaikiu krim̃ta rodà, nu o su kitu taip kaip par kelmus kokius. Vedum nekrim̃ta rodà. <br/><b>rodà</b> ne rodà <span class="explanation">kad ir kaip nenorėdamas, nori nenori: </span> Rodà ne rodà – turi eiti. Kai gerai [jį] prispyrėm, rodà ne rodà – turėjo užmokėt. <br/><b>rõdos neràsti (negáuti) </b> <span class="explanation">nesusitvarkyti: </span> Rodõs negáuna su savo vaikais. Negali su juo rodõs ràst. Mane baigia laumė dusyt, ir jokią rodą su ja nerandu. Boba rodõs negáuna su teliais. Negáunu su ja rodõs.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.