rupkė

rùpkė. rupkė̃.

1. rupūžė, pamatinė: Po padlagums brežėdavo rùpkės. Gerai dar, ka rùpkės nelando. Rùpkė po pamatu palindo. Rùpkės giriose tokios didelės. Rùpkės kurkia patoriais – būs lytaus. Nū smaugų, arkliams nū pažandžių rùpkė buvo liekarsta. Dideli vaistai yr rùpkė. Rùpkės, pasako [ja],
ka nū kaklo užėmimo. Ko kurki kaip rupkė pamate. Susitraukęs kai rùpkė. Kokių rùpkių reik [ia],
tokių yra (pataikūnų visada atsiranda) . vaistai, sutaisyti su rupūže: Rùpkę gėrė gėrė i pagijo nū vėžio.

2. nenaudėlis, bjaurybė: Palauk tu, rùpke, aš tave pamokysu! Da aš tą rùpkę. pagausiu, tai jin man žinos lakstyt! Tas rùpkė muni apgavo.

3. Ak tu rupke vienas! Niekaip nepažinau, rùpke tu! Ką jūms (jūs) padirbot, rùpkės?! Ak tu rupūže, rùpke viena, ko tu nori nu munęs!
rùpkės ãšaros. naminė degtinė.
rùpkės káilis nenaudėlis: Rupkės kailis, – pamanė. – Tepaveizie dabar to pertekimo – tuojau viską prasprogs.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'rupke' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x