grand|is, grandies m.
1. metalinis narys, grandinės dalelė: Piktam jaučiui grandį veria į šnerves. Trūko grandinės viena grandelė.
2. mažiausias organizacinis, gamybinis ar karinis padalinys: Tinkuotojų
g. Linininkystės grandis Aviacijos, naikintuvų grandis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.