kalėdo|ti, kalėdoja, kalėdojo
1. baigiantis metams lankyti tikinčiuosius.
2. senoviškai rinkti duoklę (kalėdą) iš tikinčiųjų.
3. šnek. iš daugelio skolintis.
4. žr. elgetauti. kalėdojimas kalėdotojas, kalėdotoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.