x
akomodãcija [lot. accomodatio — pritaikymas, prisitaikymas]:
1. fiziologijoje, optikoje — akies gebėjimas, keičiant optinės sistemos laužiamąją gebą, aiškiai matyti įvairiai nutolusius daiktus;
2. neurofiziologijoje — nervų arba receptorių prisitaikymas prie lėtai stiprėjančio dirgiklio, pvz.: nejuntamas lėtai šylančio daikto temperatūros pakitimas;
3. gretimų garsų (balsio ir priebalsio) dalinė asimiliacija.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.