x
akompanimeñtas [pranc. accompagnement — lydėjimas], muz. kūrinio dalis, skirta pritarti pagr. balsui (solistui, ansambliui);
akompanuojama dažn. fortepijonu (pianinu), kai kada kt. muz. instrumentais, jų ansambliais.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.