x
aleatòrika [lot. aleatorius — susijęs su lošimu kauleliais], muzikos kūrimo ir atlikimo būdas: kompozitorius nurodo tik kai kuriuos muz. kūrinio elementus;
kūrinio faktūrą, kai kada ir struktūrą galutinai baigia atlikėjai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.