x
aliatỹvas [lot. allatus — atneštas], pašalio einamasis vietininkas, reiškiantis, kad veikėjas artėja prie to daikto, kuris pasakomas šiuo linksniu, pvz.: eiti žmoniump, važiavo daktarop;
dab. liet. kalboje aliatyvas išnykęs, pasitaiko tik suprieveiksmėjusių jo formų, pvz.: galop, rudeniop.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.