x
vietinink|as, vietininkė dkt.
1. pavaduotojas, likęs kieno vietoje: Jis buvo karaliaus vietininkas
2. skirtinis srities valdytojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.