x
aliterãcija [lot. ad — prie, link + littera — raidė], vienodo skambesio priebalsių (ppr. žodžių pradžios) kartojimasis poezijos kūrinio eilutėje, frazėje, strofoje, pvz.: „rymo ramunėlė rudenio arimuos".— S. Nėris.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.