x
altaristà [lenk. oltarzysta < lot. altar — altorius], kunigas, negalintis dirbti pastoracinio darbo ir gyvenantis „iš altoriaus", t.y. iš tikinčiųjų aukų už rel. patarnavimus.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.