x
anabaptistai [gr. anabaptizō — vėl panardinu, krikštiju], protestantų sekta, atsiradusi XVI a. pr. Vokietijoje ir paplitusi Centr. ir V. Europoje;
pripažino sąmoningo amžiaus žmonių krikštą, neigė bažnytinę hierarchiją.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.