x
anapèstas [gr. anapaistos —atloštas], antikinės eilėdaros triskiemenė pėda, kurios pirmieji 2 skiemenys trumpi, trečiasis ilgas (∪ ∪ —);
silabotoninės eilėdaros eilutė, kuri prasideda 2 nekirčiuotais skiemenimis ir kurioje toliau tarp kirčiuotų skiemenų yra po 2 nekirčiuotus, pvz.: „Suplasnojo kaip paukštė širdis, / Ir prasiskleidė toliai žvaigždėti".— V. Mykolaitis-Putinas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.