x
armatūr‖à [lot. armatura — apginklavimas]:
1. elementai, sustiprinantys betonines, medines arba kitokias statybines konstrukcijas;
2. kokio nors prietaiso, įrenginio pritvirtinimo mazgai, detalės, pvz.: apšvietimo armatūra, el. perdavimo linijų armatūra;
3. pagalbinės detalės ir įtaisai mašinoms, aparatams stebėti, valdyti ir reguliuoti, pvz.: garo katilo ~ą sudaro manometrai, termometrai, vandens lygio rodomieji stiklai, inžektoriai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.