x
asèsorius [lot. assessor]:
1. sen. Romoje, vid. amžių Europoje, pvz.: Žečpospolitoje, kai kuriose burž. valstybėse — teismo posėdininkas, tarėjas, valdovo teismo narys;
2. Lenkijoje — asmuo, įgijęs tam tikrą praktiką ir turintis teisę eiti teisėjo ar prokuroro pareigas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.