asonansas

asonánsas [pranc. assonance < lot. assono — atsiliepiu]:
1. sąskambis;
2. vienodų balsių (ppr. žodžių pradžios) kartojimasis poezijos kūrinio eilutėje, frazėje, strofoje, pvz.: „audžia, audžia auksagijį audimėlį" — B. Sruoga;
3. netikslus rimas, kurio kirčiuoti balsiai vienodi, o priebalsiai skirtingi, pyz., kaujas — saulė.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: asonansas

Įrašas
Paaiškinimas	asonánsas [pranc. assonance < lot. assono — atsiliepiu]: 1. sąskambis; 2. vienodų balsių (ppr. žodžių pradžios) kartojimasis poezijos kūrinio eilutėje, frazėje, strofoje, pvz.: „audžia, audžia auksagijį audimėlį" — B. Sruoga; 3. netikslus rimas, kurio kirčiuoti balsiai vienodi, o priebalsiai skirtingi, pyz., kaujas — saulė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.