x
autochtònas [gr. autochthōn — vietinis]:
geol. 1. Žemės plutos sluoksnių dalis, per tektoninius išjūdžius likusi pirmykštėje slūgsojimo vietoje ir atsidūrusi po užstumtine tektonine danga (alochtonu);
autochtoninė struktūra;
2. uoliena, slūgsanti ten, kur susidarė;
autochtoninė uoliena.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.