x
bandolà [isp.], isp. styginis muz. instrumentas, turintis 3 arba daugiau stygų, kriaušės pavidalo rezonansinį plokščią korpusą ir neilgą kaklelį;
skambinama pirštais arba plektru.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.