x
baritònas1 [it. baritono < gr. barytonos — žemas (balsas)]:
1. vyrų vid. registro balsas;
2. styginis muz. instrumentas, turintis 6—7 melodines (grojama stryku) ir apie 20 rezonansinių stygų;
atsirado XVIII a. Vokietijoje;
XX a. retai vartojamas;
3. ovaliukas pučiamasis varinis muz. instrumentas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.