x
benetitai [pagal anglų botaniko Dž. Beneto (Bennett) pavardę], išmirę plikasėkliai augalai;
klestėjo juros ir ankstyvosios kreidos perioduose.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.