x
bersaljèras [it. bersagliere < bersaglio — taikinys], it. pėstininkas (nuo 1836), parengtas taikliam šaudymui ir forsuotiems žygiams;
vėliau — dviratininkų ir motociklininkų dalių kareivis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.