x
bešamèlis [pranc. béchamel;
pagal L. de Bešamelio (L. de Béchamel), karaliaus Liudviko XIV gastronomo, pavardę], tirštas padažas iš pieno arba grietinėlės su kiaušiniais ir miltais;
juo užpilami mėsos, žuvų, daržovių valgiai.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.