x
betainas [lot. beta — runkelis], org. azotinis junginys, glicino darinys;
gaunamas iš melasos arba metilinamo glikolio;
tirpsta vandenyje.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.