x
bifurkãcija [lot. bifurcus — dvišakas], dvišakumas, šakojimasis, pvz.: upės (ir jos slėnio) suskilimas į 2 nebesusijungiančias šakas, paviršiniams vandenims pragraužus lėkštas vandenskyras, trachėjos išsišakojimas į 2 bronchus.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.