x
binormãlė [↗ bi...+ lot. normalis — tiesiaeigis], viena erdvinės kreivės normalių, kuri statmena liestinei ir pagrindinei normalei.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.