bugivùgis [angl. boogie-woogie]:
1. greito tempo pramoginis šokis;
šokamas poromis, laisvos kompozicijos;
atsirado XX a. 4 dešimtmetyje;
2. tradicinio džiazo rūšis, greito bliuzo atmaina;
atsirado JAV XX a. 3 dešimtmetyje.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.