bùnkeris [angl. bunker]:
1. talpykla;
laivo bunkeris — patalpa kietojo kuro atsargai laikyti;
2. rezervuaras, dėžė, aruodas nepakuotoms birioms medžiagoms (grūdams, smėliui, cementui, anglims, rūdai) laikyti ir perpilti;
3. kar. atsparioji ugniavietė;
4. kar. atsparioji slėptuvė kariams apsisaugoti nuo priešo ugnies.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.