x
cèlė [lot. cella — maža patalpa]:
1. antikinės šventyklos vidaus patalpa su dievybės statula centre;
2. vienutė — vienuolyno ar kalėjimo kambarėlis 1 asmeniui.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.