cenzitãrijus [lot. censitarius], vid. amžiais — cenzyvos laikytojas, mokėjęs natūrinę arba piniginę duoklę — talją, ↗ cenzą (2).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.