x
dãktilis [gr. daktylos — pirštas], antikinės eilėdaros triskiemenė pėda, kurios I skiemuo ilgas, kiti 2 trumpi (— ∪ ∪);
silabotoninės eilėdaros eilutė, kuri prasideda kirčiuotu skiemeniu ir kurioje toliau tarp kirčiuotų skiemenų yra po 2 nekirčiuotus, pvz.: „Dienos pasviro į rudenį,— Gerves padangėj girdėjau".— V. Mykolaitis-Putinas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.