x
dámno [lot. damnum — nuostolis]:
1. tam tikras mokestis, kurį bankas ima iš klientų (neskaitant komisinių, palūkanų ir pašto išlaidų) už nevietinių inkasuotų vekselių diskontavimą;
2. nuostoliai, kurie susidaro, parduodant vertybinius popierius kaina (kursu), žemesne už nominalinę.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.