derivãcija [lot. derivatio—nuvedimas, nukreipimas]:
1. hidrotechnikoje — vandens nukreipimas nuo pagr. vagos, tvenkinio arba kito vandens telkinio, kad hidroelektrinėje padidėtų slėgio aukštis arba siurblinėje sumažėtų kėlimo aukštis;
2. sviedinio (kulkos) nukrypimas į šoną nuo šaudymo plokštumos dėl sviedinio sukimosi, oro pasipriešinimo ir Žemės traukos;
3. lingv. vedyba — žodžių darybos būdas;
derivacija apima sufiksaciją, prefiksaciją ir paradigmaciją.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.