x
detonãcija1 [pranc. détoner — sprogti]:
1. labai greito chem. virsmo sklidimas medžiagoje viršgarsiniu greičiu, sukeliamas kt. medžiagos (detonatoriaus) sprogimo;
2. šiluminėje technikoje — per greitas ir nevisiškas kuro sudegimas vidaus degimo variklio cilindre.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.