dierèzė [gr. diairesis — plyšimas, padalijimas]:
1. lingv. kai kurių kalbų rašto grafinis ženklas (2 taškai) virš vieno iš 2 gretimų balsių, rodantis, kad tie balsiai priklauso atskiriems skiemenims, pvz.: pranc. Noёl;
2. lingv. žodžio garso arba skiemens praleidimas šnek. kalboje dėl patogesnio tarimo;
3. med. audinių vientisumo pažeidimas sužeidimo arba operacijos metu.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.