diktãtorius [lot. dictator < dicto — įsakinėju]:
1. sen. Romos pareigūnas, kuriam ypatingais atvejais (per karą, vidaus neramumus) senato nutarimu buvo suteikiama neribota valst. valdžia, bet neilgiau kaip 6 mėnesiams;
2. valstybės vadovas, turintis absoliučią valdžią;
3*. valdingas, nepakenčiantis prieštaravimų asmuo.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.