dipòlis [↗ di... + gr. polos — polius]:
1. dviejų lygių, bet priešingo ženklo el. krūvių, magn. polių, esančių ppr. netoli vienas nuo kito, sistema;
2. trumpųjų radijo bangų antena iš 2 lygių laidininkų;
bendras jų ilgis lygus pusei priimamų arba skleidžiamų bangų ilgio.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.