x
dislokãcija [↗ dis... + ↗ lokacija], iš(si)dėstymas;
išsidėstymo, struktūrinių dalių vietos pakitimas: 1. kariuomenės, jos rūšių, kar. įstaigų iš(si)dėstymas šalies teritorijoje, fronte;
2. Žemės plutos sluoksnių pirmykščio slūgsojimo deformacija;
3. kristalo struktūros sutrikimas;
kristalo linijinis defektas;
4. med. organo ar kūno dalies pasislinkimas iš vietos, pvz.: smegenų dislokacija, lūžusių kaulų dislokacija.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.