x
ekspirãcija [lot. expiratio — garavimas, čia: iškvėpimas], oro srovės tekėjimas iš plaučių, tariant kalbos garsus;
ekspiracija būdinga visiems kalbos garsams, išskyrus čiulpiamuosius priebalsius, pvz.: bušmėnų, hotentotų kalbose.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.