x
eksterorecèpcija [lot. exter — išorinis + ↗ recepcija], organizmo aplinkos dirgiklių energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu, pvz.: fotorecepcija, fonorecepcija, termorecepcija.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.