x
eksterorecèptoriai [lot. exter — išorinis + ↗ receptoriai], receptoriai, priimantys dirginimus iš organizmo aplinkos;
teikia centrinei nervų sistemai informaciją apie aplinkos (šalčio, šilumos, šviesos, garso bangų ir kt.) kitimus.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.