x
emineñcija [lot. eminentis — prakilnybė]:
1. katalikų vyskupų ir kardinolų titulas;
tą titulą turintis asmuo;
2. dvasininkų kurfiurstų ir joanitų ordino didžiojo magistro titulas iki XVII a.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.