x
enharmonizmas [gr. en — į, prie + harmonia — sąskambis], vienodo aukščio, bet skirtingo pavadinimo garsų (ir sąskambių) sutapatinimas, pvz.: do-diez — re-bemol.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.