x
epistãzė [gr. epistasis — vyravimas], biol. nealelinių genų sąveika;
vienas (epistazinis) genas slopina kitos alelių poros (hipostazinių genų) reiškimąsi.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.