esencija

eseñcija [lot. essentia — esmė]:
1. reiškinio esmė;
Aristotelio filosofijoje — pastovių būties savybių visuma;
scholastikoje — potencialus reiškinio elementas, reiškinio priešybė;
egzistencializme — egzistencijos priešybė;
2. lakūs eteriniai aliejai, gaunami iš augalų distiliacijos būdu;
3. stiprus tirpalas, pvz.: acto esencija, arba ištrauka (ekstraktas).

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: esencija

Įrašas
Paaiškinimas	eseñcija [lot. essentia — esmė]: 1. reiškinio esmė; Aristotelio filosofijoje — pastovių būties savybių visuma; scholastikoje — potencialus reiškinio elementas, reiškinio priešybė; egzistencializme — egzistencijos priešybė; 2. lakūs eteriniai aliejai, gaunami iš augalų distiliacijos būdu; 3. stiprus tirpalas, pvz.: acto esencija, arba ištrauka (ekstraktas).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.