x
estafètė [pranc. estafette < it. staffa — balno kilpa]:
1. ist. skubus pranešimas, kurį greitai gabendavo, vienas kitam perduodami, pasiuntiniai (dažn. raiti);
2. sprt. varžybų, žaidimų, lenktynių rūšis: nuotolis suskirstomas į atkarpas (etapus) ir kiekvieną etapą įveikia vis kitas komandos narys;
3. lazdelė ar kt. ženklas, kurį bėgikas (baigęs savo etapą) perduoda kitam (pradedančiam savo etapą).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.